2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Vaizdas pro kunigų seminarijos vartus

Vieną dieną vaikščiojau aplink Kauno pilį ir atsitiktinai atsidarė kunigų seminarijos vartai, reikėjo kažkokį sunkvežimį išvaryti. Įprastai tie vartai uždaryti ir niekas ten neįleidžiamas.Kalbu apie šiuos vartus. 


Man pasisekė, po ranka turėjau foto aparatą, tad kiek spėjau tiek nufotografavau. Spėjau tik kelias nuotraukas padaryti, o ir tos išėjo kreivos, reikėjo patiesinti, apkarpyti su PhotoShop. Bet vis gi nuotraukos labai originalios, juk niekas nesėdi ir nelaukia kol tie vartai atsidarys, o kokį fotografą vargu ar kas įleistu į kunigų seminariją. 




2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Sveikinu su tuo kaip atšventėme Kovo 11 !

Sveikinu su tuo kaip atšventėme Kovo vienuoliktą, ne su kovo vienuoliktąja, na kartu ir su ja, bet vis gi daug labiau džiaugiuosi kaip ši šventė buvo pažymėta. Ir taip galite mane apšaukti kuo tik norite, bet eitynės Vilniuje man pasirodė tarsi šviesos spindulėlis. Šiemet jos buvo labai plačios ir taip iš karto sutinku su kritika aš ir gi įžvelgiu ir neigiamų aspektų: fašizmo ir hitlerizmo užuominų. Plakatas su vos palinkusiomis SS raidėmis tikrai buvo fašistinis.   
Bet retas, pastebėjo, kad į tokį renginį rinkosi labai įvairūs žmonės. Ir kiek liberalumo reikėjo parodyti Tremtinių ir politinių kalinių chorui kurį sudaro beveik vienos pensininkės, kad kartu žygiuotų su baikeriais ir skustagalviais? Kiek liberalumo reikėjo jaunimui parodyti kuris į šį renginį kvietė senolius. Tad drąsiai galime sakyti - šiemet eitynės turėjo ir visiško fašizmo detalių, bet ir liberalaus tautiškumo detalių.
Šio liberalumo atsiradimą gražiai išdėsto žurnalistas Julius Panka: ,,Tuos labai skirtingus žmones vienijo keletas dalykų. Visų pirma tai meilė Tėvynei, meilė Tautai. Šie jauni žmonės su vėliavomis rankose išėjo pagerbti savo šalies, savo laisvės. Jie išėjo pasidžiaugti, kad prieš 21 metus mūsų šalis parodė pavyzdį visoms Sovietų Sąjungoje kalinčioms tautoms.“ 
                Džiaugiuosi šio renginio masiškumu, tai buvo jaunimo vienas iš pirmųjų žingsnių einant į konservatyvų patriotizmą ir galime pasidžiaugti dviem tendencijoms pirma kaip minėjau šios minios auga, antra jos iš visiškai fašistinių tampa vis liberalesnės, bet išlaikančios tautiškumą, palyginus 2008 metų eitynes su šių metų eitynėmis galime įžvelgi abejas tendencijas. Jei šios tendencijos išliks po kelių metų galėsime stebėti masines sveiko patriotizmo eitynes.  To ir linkiu, tik nenukrypkime į  ,,lankas“.






2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Malcolm Gladwell - Mirksnis, gebėjimas, mąstyti, nemąstant

Perskaičiau knygą mirksnis, knyga, gan sudėtingo turinio. Kartais, net susimąstydavau, kokio ji žanro nors internetinėje parduotuvėje ji aiškiai priskirta prie mokslinės literatūros skyrelio.
Ją parašė psichologas M. Gladwell. Joje jis analizavo žmogaus mąstymą, analizuojant jis dažnai naudodavo gyvenimiškus pavyzdžius, visuomenės reakcijas į įvairius įvykius atpasakodavo juos, taip knygoje aš ir pastebėjau kruopelę ir grožinės, ir publicistinės literatūros.
Tačiau, kad ir kokių užuominų aš joje rasčiau, knyga yra skirta nagrinėti žmogaus psichologiją, o tiksliau stereotipų ir pirmojo įvaizdžio įtaką  tolimesnei žmogaus mąstysenai. Pats autorius pasako, kad pagrindinė knygos mintis - mes gebame mąstyti, nemąstant. Netikėtose situacijose elgiamės intuityviai, nemąstydami, retas tiesiog sustingstame, nors tai ir gi yra veiksmas ar poelgis vertas psichologų analizės. Autorius pasitelkia daug pavyzdžių ir parodo, kad kai kurias atvejais nemastydami visada pasielgiame teisingai, o kai kuriais visada neteisingai.
            Taip pat autorius padarė įdomią išvada, kad vis gi daugumą stereotipų kurie labai smarkiai įtakoja mūsų momentinį mastymą, iš tikrųjų turi tam tikrą pagrindą.
            Patariu šią knygą perskaityti tiems kurie yra pasiilgę kažko naujo ir turi šiek tiek laisvo apmąstymams (,,gautai informacijai suvirškinti kaip aš sakau“).  

Autorius, deja apie jį informacijos internete labai maža, neduosiu jokios nuorodos, geriau pačią knygą paskaitykite.

2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Don Žuanas

Perskaičiau Moljero komedija Don Žuanas. Na knyga pasirodė originali, ,,lengvo tipo“ – nevertė per daug susimąstyti, filosofuoti.
Ši knyga man pasirodė dabartinių ,,holivudinių“ komedijų pirmtakė. Kaip sakiau ji lengvai įkandama, knygos siužetas pats įtraukia į knygą, gilios minties nereikia ieškoti, nes jos, turbūt, ir nėra. Ir, manau, kad tai tikrai pliusas autorius jaučia, kad gili mintis išsiskirtų iš lengo, tų laikų buitinio kūrinio ir taptu tik tuščiažodžiavimu. Veikėjai tipiški tai yra juos galima įstatyti į tam tikrus rėmus, tas blogas, tas geras, 
Internete radau įdomią citatą - ,,tų laikų erotika“. Na atsižvelgiant į tų laikų papročius (kūrinys parašytas 1665 metais) taip kalbėti apie meilę gal ir ne buvo įprasta. Bet tai man tik dar kartą priminė Holivudą kuris laužo dabartines taisykles.
Kūrinyje labai didelę reikšmę turi bažnyčia. Don Žuanui dažnai grasinama dievo rūstybe, kūrinyje, net pats dievas apsireiškia. O tai ne katalikui atrodo kaip iš pasakėlės.  Tačiau parodo tai, kad visgi bažnyčia turėjo  labai didelę reikšmę žmonių gyvenimuose. Taip pat Iškyla ir klausimas, o galbūt Moljeras taip pavaizduodamas bažnyčią ją norėjo pakritikuoti?
Knygos siužetas įtraukia, o taip pat gan įdomus tų laikų žmogaus požiūris į tai kokia turi būti knyga, komedija, kūryba. 


Apie Moljerą wikipedijoje

Klapėdos krašto sukilimo minėjimas

Sausio 14 dieną Kauno Ramovėje vykos vieša paskaita skirta paminėti Klaipėdos sukilimui  vykusiam 1923 metų Sausio 10 – 15 dienomis. Šiame renginyje apsilankiau ir aš. Trumpos istorikų kalbos buvo gan įdomios, taip pat buvo rodoma įdomi iki šiol viešai nepublikuota tarpukariu Klaipėdos krašte filmuota medžiaga.
Nebuvo apsiribota vien sukilimu, buvo kalbama ir apie tragišką rytų Prūsijos lietuvių likimą. Dažnas lietuvis, net nežino, kad Mažosios Lietuvos etninis regionas turėtų gerokai išeiti iš dabartinės Lietuvos respublikos teritorijos. Rytų Prūsijoje arba dabartinėje Kaliningrado srityje dar nuo gilios senovės iki antrojo pasaulinio karo gyveno didelė lietuvių bendruomenė kuri buvo sunaikinta Vokietijos nacionalistų.
Renginio gale keletą patriotinių dainų sudainavo choras, bet tai man pasirodė kiek ne laiku. Taip renginys buvo kultūrinis, bet labiau mokslinis, politinis, nei pramoginis. Dalis žiūrovų paliko salę chorui pradėjus dainuoti.

Klaipėdos sukilimo dalyviai

 
 Mažosios Lietuvos vėliava
Klaipėdos krašto vėliava

Lietuvos etniniai regionai
Samogitia -Žemaitija
Lithuania Minor -Mažoji Lietuva

 Mažoji Lietuva (wikipedija)
 Klaipėdos sukilimas (wikipedija)



P.S.
Pastebėjau, kad gan dažnai nepramoginio tipo renginiuose, nors ir gerai, bet ne laiku atliekami muzikiniai intarpai dažnai sulaukia auditorijos nepasitenkinimą. O renginių organizatoriai gan linkę daryt tą pačią klaidą. Tą pati pastebėjau ir  Kauno moksleivių aplinkotyros cento organizuotoje mokslinėje knoferencjoje.

Lietuvos policija ir politiniai cirkai

Neseniai per televiziją pamačiau kaip žurnalistė per LT televiziją ,,varto“ būsimą policijos viršininką. Kokie blogi policijos vadovai ir kaip blogai, kad nebuvo girtuokliaujantis policininkas išmestas iš darbo. Plačiau apie pačią tragediją 
            Kas patraukė mano dėmesį, buvo tai, kad buvo kaltinamas ne pats girtuokliaujantis policininkas, bet daug aukštesni vadovai. Jie turėjo užkirsti kelią šiam įvykiui? Taip iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie turėjo. Bet pažiūrėkime ne paviršutiniškai - pažiūrėkim kaip yra. O yra taip - paprasti pareigūnai geria ima kyšius ir joks policijos valdžios pakeitimas to nepakeis. Kodėl? Už tai, kad burtų nebūna ir jei išmestume visus geriančius ir kyšius imančius pareigūnus iš policijos tai greit iš vis policijos neturėtume. Kyla klausimas kodėl pareigūnai geria? O atsakymas labai paprastas, nes atlyginimas varganas, pareigūnai kasdien mato lavonus, kasdien su narkomanai turi aiškintis - stresas nepakeliamas. Taip čia ne pasiteisinimas gerti bet, ką ateis naujas viršininkas ir sakys nuo šiol už girtuokliavimą ir kyšių ėmimą būsit visi išmesti? O tada visi išsigąs netekti savo ir taip nekenčiamo darbo kuris kasdiena stumia į neviltį ir pasidarys pavyzdingi pareigūnai?
            Dabar kokios nors policijos valdžios pakeitimas būtų tik politinis žaidimas. Atseit prezidentė nežino kaip yra. Rūpinas tauta, baudžia tautos ,,nemėgstamiausius“ ir kelia savo reitingus.
            O kaip šią problemą spręsti nežinia. Anglijoje Policijos atlyginimai itin aukšti kitų  profesijų atžvilgiu, policininkai uždirba panašiai kaip aukštos kvalifikacijos programuotojai ar žemos kvalifikacijos advokatai. Arba penkis kart daugiau, nei eilinė padavėja. Todėl susidaro didelė konkurencija, o ir patiem pareigūnam kyla meilė darbui, jau nekalbant apie nemokamą kvalifikuotą psichologinę pagalbą pareigūnams paplitusią vakaruose.
            Dabartinė valdžia nepajėgia pakankamai finansuoti policijos kas pačią prezidentę padaro kaltesnę, nei policijos viršininkus.




Straipsnis apie geriausiai apmokamus JK darbus

Šis straipsnelis gimė iš mano komentaro viename rimtesnių lietuvos forumų. Užsivedė gan įdomios diskusijos jas galite skaityti ČIA.




Viskas apie mano šeimą

Perskaičiau dar vieną brangią knygą su ryškiu viršeliu. Nusprendžiau apie knygą iš viršelio, taigi padiskutuokime apie knygos vidų.
                Na, nors knyga buvo gan tipinė, siužetas mane įtraukė. Veiksmo netrūko. Apie tai, kas dėjosi veikėjų galvose, buvo rašoma mažai. O tai šiuo atveju, manau, buvo pliusas, mat autorė veikėjus sukūrė siauro požiūrio, manau jų mintys man būtų buvę nuobodžios.
                Autorė paliko patiems nuspręsti, kurie veikėjai blogi, kurie geri, nepiršo savo nuomonės tai man patiko ir galbūt, net gi šiuo atžvilgiu autorė pasirodė originali palyginus su kitomis knygomis paaugliams.
                Deja, bet pagrindinė mintis buvo tokia neoriginali, kad gadino visą knygą. Autorė tarsi nori pasakyti – sustok, tėvai tave myli, geriau, geriau pagalvok prieš ką nors sakydamas. Aišku pagrindinei veikėjai buvo nė motais tokios mintys. Autorė vaizdavo ją naivią ir nežinia už ką piktą ant tėvų. O čia aš nematau jokio originalumo. Ir kodėl daugumos lietuvių autorių knygos paaugliams pagrindiniai veikėjai būna problemiški vaikai. Tokių knygų jau pilna: ,,Kintas“, ,,Įsimylėjėlių stovykla“ ,,Blogos mergaitės dienoraštis“.  Šioje srityje jau perteklius.
                Manau, skaitoma, juk siužetas įdomus, bet tokių knygų kaip ši jau buvo, o gera knyga turi būti kažkuo nauja, kažkuo laužanti pilkus standartus.


Citata iš internetinės knygų parduotuvės.


Ypač jau tavo gyvenamajame plote – pamaiva sesuo, klykiantis broliukas, pernelyg protinga katė ir griežtoji mama su vyru, kurį reikia vadinti tėčiu. Taip atrodo Monikai, dūsaujančiai dėl klasės draugo ir slapta svajojančiai, kad yra įvaikinta. Taip! Juk tuomet atsirastų tikroji šeima. Viskas būtų kitaip. Ir vieną dieną Monika sulaukia paslaptingo skambučio...