Perskaičiau dar vieną brangią knygą su ryškiu viršeliu. Nusprendžiau apie knygą iš viršelio, taigi padiskutuokime apie knygos vidų.
Na, nors knyga buvo gan tipinė, siužetas mane įtraukė. Veiksmo netrūko. Apie tai, kas dėjosi veikėjų galvose, buvo rašoma mažai. O tai šiuo atveju, manau, buvo pliusas, mat autorė veikėjus sukūrė siauro požiūrio, manau jų mintys man būtų buvę nuobodžios.
Autorė paliko patiems nuspręsti, kurie veikėjai blogi, kurie geri, nepiršo savo nuomonės tai man patiko ir galbūt, net gi šiuo atžvilgiu autorė pasirodė originali palyginus su kitomis knygomis paaugliams.
Deja, bet pagrindinė mintis buvo tokia neoriginali, kad gadino visą knygą. Autorė tarsi nori pasakyti – sustok, tėvai tave myli, geriau, geriau pagalvok prieš ką nors sakydamas. Aišku pagrindinei veikėjai buvo nė motais tokios mintys. Autorė vaizdavo ją naivią ir nežinia už ką piktą ant tėvų. O čia aš nematau jokio originalumo. Ir kodėl daugumos lietuvių autorių knygos paaugliams pagrindiniai veikėjai būna problemiški vaikai. Tokių knygų jau pilna: ,,Kintas“, ,,Įsimylėjėlių stovykla“ ,,Blogos mergaitės dienoraštis“. Šioje srityje jau perteklius.
Manau, skaitoma, juk siužetas įdomus, bet tokių knygų kaip ši jau buvo, o gera knyga turi būti kažkuo nauja, kažkuo laužanti pilkus standartus.
Citata iš internetinės knygų parduotuvės.
Ypač jau tavo gyvenamajame plote – pamaiva sesuo, klykiantis broliukas, pernelyg protinga katė ir griežtoji mama su vyru, kurį reikia vadinti tėčiu. Taip atrodo Monikai, dūsaujančiai dėl klasės draugo ir slapta svajojančiai, kad yra įvaikinta. Taip! Juk tuomet atsirastų tikroji šeima. Viskas būtų kitaip. Ir vieną dieną Monika sulaukia paslaptingo skambučio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą